99 Kaip Mikalojus Daukða vertë
Jokûbo Vuiko naujadarus
Archivum Lithuanicum 2, 2000
ISSN 1392737X
Vincas Urbutis
Vilniaus universitetas
Kaip Mikalojus Daukða vertë
Jokûbo Vuiko naujadarus
Tema, kurià èia ketinama liesti, paèiu savo pobûdþiu nëra áprastinë. Apie senosios
lietuviø literatûros atskirø autoriø ar vertëjø naujadarus tai plaèiau, tai siauriau
kalbëta jau ne syká, bet kol kas negirdëti, kad bûtø kas këlæs sau uþdaviná specialiai
pasidomëti, kaip vieno ar kito bûdavo verèiami svetimø autoriø naujadarai. O tai
suþinoti bûtø tikrai pravartu. Originalo naujadarai rimtas galvosûkis vertëjui. Nau-
jadaro, skirtingai nuo daugumos áprastiniø þodþiø, nëra kalbos inventoriuje kaip
atskiro leksikos vieneto, todël vertëjas, kad ir kuo puikiausiai mokëdamas originalo
kalbà, negali jo atsiminti, taip pat negali rasti në þodynuose. Lieka kontekstas, kurio
vaidmuo naujadarui suprasti paprastai didesnis nei ðiaip þodþiui. Taèiau svarbiau-
sia naujadaro sandara, jos suvokimas bendrajame kalbos darybos sistemos fone.
Tad jau ið anksto galima tikëtis, kad domintis, kaip sekasi versti naujadarus, turëtø
sykiu geriau iðryðkëti vertëjo sugebëjimai bei kvalifikacijos.
Jokûbas Vuikas nëra vienas ið tø lenkø senøjø autoriø, kurie nuo daugumos kitø
atsiskiria dideliu pomëgiu patiems darytis naujø þodþiø. Danuta Bienkovska, ne-
seniai apþvelgdama Vuiko leksikà, yra nurodþiusi septynetà jo naujadarø
1
. Vers-
damasi platesnës apimties (leksikos) neologizmo terminu, ji, beje, yra toliau kartu
priðliejusi dar tiek pat semantiniø neologizmø. Kadangi neosemantizmai savo pri-
gimtimi yra visai kas kita, jie èia paliekami nuoðaliui. Atkrinta ir vienas ið tikrøjø
naujadarø, le. burznik maiðtininkas, nurodytas tik ið kitos, vadinamosios Katalikið-
kosios (didesniosios), Vuiko postilës. Magiðkàjá septyniø skaièiø vis dëlto pavyksta
ðiaip taip iðsaugoti, iðkritusiojo vietoj pridëjus Bienkovskos neminëtà le. matematac-
twa (pl.). Á koká platesná svarstymà bei tikrinimà, ar turimà Vuiko Maþesniosios
postilës naujadarø kuklø sàraðiukà jau reikëtø laikyti esant pakankamai iðsamø, èia
1D[anuta] Bieñkowska, O osobliwoúciach
leksykalnych w postillach ks. J.Wujka,
Ùódzkie Towarzystwo Naukowe. Rozprawy
Komisji Jæzykowej 43, 1998, 514 (apie
naujadarus 67).
Commenti su questo manuale