129 Motiejaus Valanèiaus taisymai
Simono Daukanto Maldos katalikø
rankraðtyje
neatrodytø labai margas. Valanèiaus tekstà Kriþanauskis irgi skuto ir taisë. Nema-
þai braukyta: kai kur uþbrauktos iðtisos pastraipos, sakiniai, þodþiø junginiai ar
atskiri þodþiai. Retkarèiais ir Valanèius, ir Kriþanauskis áterpia þodþiø vartodami
Daukanto raðybà ir leksikà, ypaè Valanèius keièia taðkà virð <i> diakritiku, panaðiu
á cirkumfleksà (savo raðtuose Valanèius tokiø þenklø, regis, niekada nevartojo):
<i>´ <j> = [¼] (plg. 1 pav.).
Dar viena taisymø, pastabø grupë lietuviðki, lotyniðki, lenkiðki áraðai pieð-
tuku virð eiluèiø arba paraðtëse. Juos áraðæs Kriþanauskis, Ivaðkevièius, o vienà
pastabà 43 l. paraðtëje ir Valanèius. Mat ið pradþiø visas savo pastabas Valan-
èius raðë pieðtuku paraðtëse, vëliau, pieðtukà iðtrynæs, ten pat jas perraðë raðalu,
o ði pastaba pasiliko.
Rankraðtyje nëra jokiø nei Ginioto, nei Pabrëþos taisymø, nors Daukantas pats
buvo praðæs taisyti. Kaip cenzoriai jie lyg ir privalëjo koreguoti tekstà, kad Giedrai-
tis galëtø matyti jø darbà. Taèiau Giedrius Subaèius mano, kad Pabrëþos pastabos
Daukanto rankraðèiui buvæ suraðytos atskirai viename ið rastø Pabrëþos rankraðèiø
Pertaysims. Já rado Antanas Salys
9
. Èia Pabrëþos iðvardytus nevartotinus lietu-
viðkus þodþius Maldoje pri Panos Szwæcz. jis nustatë esant paimtus ið Daukanto
rankraðtyje buvusios Maùdos Pri Panos Szwencziauses (Kriþanauskio iðtaisy-
ta´ Szwencziausios). Ðià maldà daug kur skutæs ir taisæs Kriþanauskis. Bûtent joje
(l.14v15r) yra Subaèiaus minëti Pabrëþos kritikuoti þodþiai: mergayte, palitiejemo,
àmýybæ, wjssoutjnaj (Kriþanauskio taisyta Daukanto wjssoutjniej ´ wjµsoutinioj),
nesam, noudiemiû, taèiau kitø brókó, ùugoti, palaiku nebëra, ðiuos þodþius iðs-
kutæs ir pakeitæs kitais taip pat Kriþanauskis.
Subaèius (1996, 88) pastebëjo, jog Pabrëþa bus net suklydæs skaitydamas þodá
noudiemiû (l. 15r), Daukanto <û> supratæs kaip <eî>, kuri rankraðtyje ið tiesø panaði
á <eî>. Ðis rankraðèio þodis leidþia kiek patikslinti ir Valanèiaus taisymø datà. Ið
jo matyti, jog Pabrëþa Maldas buvo skaitæs anksèiau nei Valanèius, nes Pabrëþos
sukritikuotasis noudiemiû vëliau Valanèiaus yra pataisytas á nousidiemiû. Taigi tei-
giná, kad Valanèius Daukanto rankraðtá taisë 1842 metais ir kad tais metais uþsi-
mezgë jø paþintis, dràsiai galime atmesti.
Tad kada ir kaip atsirado Valanèiaus taisymai Daukanto rankraðtyje? Sustokime
prie pirmojo Daukanto ir Valanèiaus susitikimo datos 1844 metø pabaigos ar
1845 metø pradþios. Ðiuos metus siûlytø jau minëtas argumentas, kad Valanèius á
savo tekstà kartais áterpdavo Daukantui bûdingø raðmenø ar leksikos elementø, o
tai tarytum leistø kalbëti apie tam tikrà Daukanto átakà tuomet dar lietuviðkai raðyti
nemëginusiam Valanèiui. Tokiu atveju Maldø taisymus bûtø galima laikyti pirmuo-
ju lietuviðku Valanèiaus raðtu.
Taèiau ði prielaida turi rimtø kontrargumentø. Pirma, Valanèiaus intarpai
laisvai lietuviðkai raðanèio þmogaus intarpai. Antra, Daukantui bûdingus raðmenis
9Giedrius Subaèius, Jurgio Ambraziejaus
Pabrëþos þemaièiø kalba, LAIS 8. Asmuo:
tarp tautos ir valstybës, Vilnius: Mokslo ir
enciklopedijø leidykla, 1996, 8889.
Commenti su questo manuale