Cavaliere PS31 Manuale Utente Scaricare il pdf (Pagina 248)

248 Archivum Lithuanicum 2

su raðomàja kalba susijæ dalykai. Pavyzdþiui, buvo rûpinamasi parengti nor-

minæ suomiø kalbos gramatikà. Buvo net taisoma bei atsiþvelgiant á teikiamas

bendrinës kalbos normas redaguojama draugijos leidþiamø groþiniø ir kitokiø

veikalø kalba. Taip pat kaupiami ið tarmiø surinkti kalbos faktai. Ëmus rodytis

pirmiesiems stambiems groþiniams kûriniams suomiø kalba ir ypaè  1835 me-

tais iðspausdinus Lönnroto parengtà suomiø epo pirmàjá leidimà (vadinamàjà

Senàjà Kalevalà), atsirado poreikis gerai paþinti visas tarmes, ypaè rytines, kurios

tada buvo beveik visai nepaþástamos ir netirtos. Kitaip sakant, prasidëjo inten-

syvus ir kryptingas bendrinës kalbos (suom. yleiskieli) kodifikavimas ir atnau-

jinimas, nes senoji raðomoji kalba, kuri rëmësi beveik vien vakarinëmis tarmë-

mis, atrodë tiek nutolusi nuo gyvosios kalbos, kad suabejota net dël jos tarminio

pamato. Mat laiko dvasia tautinio sàjûdþio metais formavo ásitikinimà, jog tau-

tos vientisumui palaikyti bûtina visoms tarmëms tolygiai artima raðomoji kalba

(fenomanø ðûkis buvo viena tauta, viena kalba). Dëmesá á rytines suomiø

kalbos tarmes atkreipë ið Rytø Suomijos kilusiø raðytojø raðtai (jø kalboje buvo

gausu gimtøjø ðnektø elementø) ir ypaè  ið rytiniø srièiø ir vadinamosios

Suomijos Karelijos surinktos Kalevalos runos. Rytinës tarmës daug kam atrodë

þodingesnës, maþiau paveiktos svetimø kalbø átakos, taigi ir tinkamesnës bûti

bendrinës kalbos pamatu.

1820 metais uþvirë karðti ginèai, vëliau vaizdingai pavadinti tarmiø mû-

ðiu. Jie prasidëjo Reinholdo von Beckerio straipsniu, iðspausdintu laikraðtyje

Turun Wiikko-Sanomat (Turku savaitës þinios). Beckeris reikalavo atsisakyti vaka-

riniø tarmiø persvaros ir virðenybës raðomojoje kalboje. Joje turinèios dominuoti

gyvybingesnës rytinës tarmës. Savo mokslinës karjeros pradþioje rytiniø tarmiø

kaip raðomosios kalbos pamato ðalininkas buvo ir didelis bendrinës suomiø

kalbos autoritetas Beckerio mokinys Lönnrotas (vëliau jis ginèuose dël bend-

rinës kalbos uþëmë nuosaikesnæ pozicijà). Rytinëms tarmëms bûdingais bruo-

þais atnaujintà ir prie gyvosios kalbos priartintà raðomosios kalbos formà gynë

Karlas Akselis Gottlundas. Taèiau tuoj pat pasigirdo balsø, ginanèiø jau turimà

raðomosios kalbos variantà, kuris susiklostë nuo Agricolos laikø ir rëmësi va-

karinëmis tarmëmis (pavyzdþiui, Gustavas Renvallis tvirtino, jog nëra nei reika-

lo, nei prasmës visiðkai atmesti per ðimtmeèius susiklosèiusios tradicijos). Abe-

joniø niekam nekëlë tik tai, kad raðomoji kalba turi atsinaujinti ir prisitaikyti

prie padëties, kuri susidarë tolydþio pleèiantis suomiø kalbos vartojimo sfe-

roms. Tarmiø mûðis atslûgo á XIX amþiaus pabaigà, kai kariaujanèios pusës

pagaliau pasiekë abiem priimtinà kompromisà (taikytojo vaidmens ëmësi Lönn-

rotas). Pasak suomiø raðomosios kalbos istorijos tyrinëtojo Rapolos, mûðá ga-

liausiai laimëjusios ne subjektyvios nuomonës, o paèios tarmës: aiðki pirmenybë

në vienai ið jø nebuvo suteikta, taèiau bendrinë raðomoji kalba iðlaikë ilgÂs

vartojimo tradicijos átvirtintà senàjá vakarietiðkà pamatà (bei daug ið vakariniø

1 2 ... 243 244 245 246 247 248 249 250 251 252 253 ... 303 304

Nessun commento

Cavaliere PS31 Manuale Utente Pagina 248