113 Refleksyviojo posesyvumo
raiðka Mikalojaus Daukðos
Postilës perikopëse
Lk 16,67 DP 305
20
imk tåw± påraá±
DP 305
23
Imk påraá± taw±
WPm
3
314
1314
Wemi µpiµek twoy
WPm
3
314
16
We¸mi µpiµek twoy
V Accipe cautionem tuam
V Accipe litteras tuas
EE 99
7
Imk tawa paraµcha
EE 99
11
Imk tawa paraµcha
Kaip matyti, visuose kituose ðaltiniuose ávardinio paþyminio vieta vienoda: arba
tik postpozicinë (V, WPm)
17
, arba tik prepozicinë (EE). Tuo tarpu DP ji ávairuoja:
vienur ávardis eina prieð paþymimàjá þodá, kitur po jo. Ðiaip jau Daukðos Postilëje,
kaip ir jos lenkiðkajame originale, dominuoja manas, tavas, savas postpozicija
18
.
Tokià nevienodà þodþiø tvarkà identiðkoje konstrukcijoje vëlgi bûtø galima aiðkinti
ávairiai: teigti, kad vienoje vietoje Daukða sekæs Wujeku arba Vulgata, kitoje -
Vilentu ir panaðiai
19
. Taèiau veikiausiai ávardinio paþyminio prepozicija èia spo-
radiðkai pavartota paties Daukðos. Kalbininkø jau ne kartà akcentuota Daukðà
turëjus gerà lietuviø kalbos jausmà. Tad, matyt, kartais jis nutoldavæs nuo verèiamo
teksto ir pavartodavæs lietuviðkà konstrukcijà.
1.2.3.Refleksyviniø posesyviniø konstrukcijø daugiskaitos pirmojo asmens
sferoje DP perikopëse nerasta. Ádomu tai, kad pamoksluose tiek I, tiek II modelio
konstrukcijø ðio asmens sferoje gana gausu. Toká vartosenos svyravimà galima
aiðkinti þanro skirtingumu. Pavyzdþiui, siekdami átaigos, pamokslø raðytojai labai
mëgo vartoti vadinamàjà autoriaus daugiskaità
20
, Naujajame Testamente nepasi-
taikanèià, pvz.:
DP 64
910
pirmoiæ tad daliie µakimo msµ³ k± µkêùa waikamus
gimditoiey igirµim
WPm
3
65
1213
W pierwáey tedy caµtie Ka¸ånia naáego /
o powinnosãi rodicow vµùyáymy
17Visø minëtø Wujeko Postilës leidimø ati-
tikmenys ðiuo atveju sutampa.
18Virginija Vasiliauskienë, Atributiniø jun-
giniø modeliai Mikalojaus Daukðos Pos-
tilëje ir Antano Baranausko tarmiø teks-
tuose, Blt 33(2), 1998, 218; plg. Lebedys
1963, 255.
19Senosios baþnytinës slavø kalbos tyrëjai
netgi pastebi tendencijà savybinio sangrà-
þinio ávardþio postpozicija / prepozicija
reikðti pabrëþtà ar nepabrëþtà posesyvu-
mà (Òàòüÿíà Íèêîëàåâà, Ñòðóêòóðèðî-
âàíèå ñèòóàöèè îòðàæåíèå ÿçûêîâîãî
ìåíòàëèòåòà (ñòàðîñëàâÿíñêèé è ãðå÷åñ-
êèé åâàíãåëüñêèå òåêñòû), Áàëêàíû â
êîíòåêñòå Ñðåäèçåìíîìîðüÿ. Ïðîáëåìû
ðåêîíñòðóêöèè ÿçûêà è êóëüòóðû: Òåçèñû
è ïðåäâàðèòåëüíûå ìàòåðèàëû ê ñèìïîçèó-
ìó, Ìîñêâà: Èíñòèòóò ñëàâÿíîâåäåíèÿ è
áàëêàíèñòèêè ÀÍ ÑÑÑÐ, 1986, 106).
20Þr. Albertas Rosinas, Lietuviø bendrinës kal-
bos ávardþiai, Vilnius: Mokslo ir enciklope-
dijø leidykla, 1996, 4445; plg. LKG I 669.
Commenti su questo manuale