78 Archivum Lithuanicum 2
nas Adamas Loniceras (apkaltintas vertingø knygø bei bibliotekos inventoriaus
pardavinëjimu tarnybà prarado, su juo ið bibliotekos dingo Flacijaus kolekcijos
katalogai bei kainø sàraðai; Heinemann
2
1969, 3546) ir klasikiniø kalbø mokovas
Liborijus Otho (16121618 metais sukatalogizavo per 4000 knygø, jas suskirstë á 34
skyrius; Heinemann
2
1969, 4950; Milde 1971, 110111; Ruppelt 1992, 123).
Hercogo Henriko Julijaus sûnus Frydrichas Ulrichas (15911634), 1613 metais
paveldëjæs hercogystæ, visas knygas atidavë Helmstedto universitetui, taèiau pasi-
liko nuosavybës teisæ. 1618 metais hercogas atsisakë bet kokiø pretenzijø á savo
senelio bei tëvo kauptas knygas ir pavedë jas amþinai universiteto globai. Tø metø
spalá visos knygos buvo pergabentos á Helmstedtà. Taigi po septyniø deðimtmeèiø
Wolfenbüttelio saugyklos iðtuðtëjo.
2.HERCOGAS AUGUSTAS, JO BIBLIOTEKA IR KNYGØ KATALO-
GAS. Padëtis netruko pasikeisti. Bibliotekos atnaujinimas yra tiesiogiai susijæs su
BraunschweigoLüneburgo hercogu Augustu Jaunesniuoju. Jis gimë 1579 metø ba-
landþio 10 dienà hercogo Henriko ir SaksonijosLauenburgo hercogienës Urðulës
ðeimoje Dannenberge, kurá, pasidalijæs Lüneburgo valdas su broliu Vilhelmu, sau
pasiliko Augusto tëvas. Ðeðiolikametis jaunuolis iðvyko studijuoti á Rostockà, vëliau
mokslus tæsë Tübingene, Strassburge ir Padujoje. Baigæs studijas keliavo po Europà
(lankësi Italijoje, Maltoje, Prancûzijoje, Airijoje, Olandijoje). Dienoraðtyje Diarium sive
Ephemerides (HAB sign.: Cod. Guelf. 42. 19 Aug. 2
o
) raðë aplankæs turtingiausias ir gra-
þiausias to meto bibliotekas: karaliðkàjà Paryþiaus, Vaticana, Müncheno, Medi-
ceoLaurenziana, Leideno universiteto bibliotekà bei kà tik duris atvërusià sero Thomo
Bodleyo ásteigtà Bodleiana
10
. Susidomëjæs knygomis, nemaþà kolekcijà parsiveþë á na-
mus. Jos pagrindà sudarë studijø metais pirktos teologijos, gramatikos, retorikos, po-
litikos, astronomijos, istorijos, filosofijos knygos ir vadovëliai. Keliaudamas Augus-
tas susipaþino su ávairiø miestø spaustuvininkais ir knygininkais. Vieni susiþavëjæ
hercogo iðmintimi, kiti pajutæ pelningà ðaltiná, ir vëliau jam praneðdavo apie naujus
leidinius. 1604 metais Augustas apsigyveno Hitzackeryje prie Elbës, kaip pats vadi-
no, savo Itakëje. Ten ákurdino ir parsiveþtas knygas. Ðie metai tradiciðkai laikomi Au-
gustà ir jo hercogystæ iðgarsinusios bibliotekos ákûrimo metais
11
.
Tvarkydamas Hitzackerio bibliotekà Augustas pradëjo sudarinëti knygø katalogà.
1611 metø bibliografijoje, 457 lapø pergamento foliante, jis apraðë 6245 knygas ir
konvoliutus (Katte 1972, 171). Knygas hercogas registravo pagal autorius, abëcëlës
tvarka, o anoniminius veikalus pagal pavadinimus, rankraðèius þymëjo atskiru
10Maria von Katte, Herzog August und die
Kataloge seiner Bibliothek, Wolfenbütteler
Beiträge. Aus der Schätzen der Herzog Au-
gust Bibliothek 1, hrsg. von Paul Raabe,
Frankfurt am Main: Vittorio Klostermann,
1972, 170171.
11Maria von Katte, Die Bibliotheca Seleni-
ca von 1586 bis 1612. Die Anfänge der
Bibliothek des Herzogs August zu Braun-
schweig und Lüneburg, Wolfenbütteler
Beiträge. Aus der Schätzen der Herzog Au-
gust Bibliothek 3, hrsg. von Paul Raabe,
Frankfurt am Main: Vittorio Klostermann,
1978, 149.
Commenti su questo manuale