281 Neparengti parengtieji
Balio Sruogos Raðtai
pastabose. Iðlaikyti aukso vidurá sunku, daþniausiai net neámanoma, taèiau
raðtø leidimas turëtø turëti bendrus principus.
Lyginant ðio amþiaus pirmosios pusës publikacijas su iðlikusiais rankraðèiais,
visada iðkyla redagavimo bei bendrinës kalbos problema. Sruoga buvo didelis lie-
tuviø kalbos entuziastas, dirbo prie Kazimiero Bûgos þodyno kartotekos, daug
dëmesio skyrë ir savo kalbai. Vis dëlto pìrmosios jo publikacijos (ypaè literatûros
ir teatro kritikos, publicistiniai tekstai) spaudoje pasirodë gana daug redaguotos.
Tie redakciniai taisymai (nebûtinai á geràjà pusæ) nesunkiai atsekami, nes iðlikæ
daug autoriaus á redakcijas siøstø tekstø su redaktoriaus taisymais
6
. Taèiau iki ðiol
labai maþai tirta, kaip ir kà taisë redaktoriai amþiaus pradþios periodikoje, neskirta
pakankamai dëmesio tekstologijos istorijai. Todël kai duomenø apie autorystæ nepa-
kanka ir kai nëra þinomas konkretus leidinio redaktorius bei jo nuostatos, ið ne-
sruogiðkø konstrukcijø tekste daþnai nieko negalima pasakyti apie autoriø. Pavyz-
dþiui, rengiant vertimø tomà buvo iðkilæs klausimas dël Sruogos slapyvardþio
Kapnys. Tokia pavarde buvo ir konkretus þmogus Stasys Kapnys, vertæs ið prancûzø
kalbos. O Sruoga viename ið straipsniø teigia, kad yra vertæs ið prancûzø kalbos
Romaineo Rollando kûriná. Ið tiesø, Kapnio vardu ar slapyvardþiu pasiraðytø
Rollando vertimø periodikoje buvo, taèiau juose apstu Sruogai nebûdingø grama-
tiniø lyèiø bei konstrukcijø. Kadangi tai gali bûti ir redagavimo iðdava, negalima
pakankamai tvirtai spræsti apie jø autoriø.
Kita problema redaktoriø kupiûros: ðtai, pavyzdþiui, tarpukario redaktoriai
beveik treèdaliu sutrumpino chrestomatiná Sruogos straipsná apie Maironá, ðiek tiek
suðvelnino ir kategoriðkas formuluotes. Kurá tekstà laikyti kanoniniu suredaguo-
tàjá, kuris buvo paskelbtas Auðrinëje ir po to ilgà laikà buvo minimas kaip tam tikras
modernistinio literatûros sàjûdþio manifestas, ar ið iðlikusio rankraðèio su redak-
ciniais pataisymais rekonstruoti pirminá straipsnio variantà? O gal Raðtuose publi-
kuoti abu variantus, kaip V tome buvo padaryta su Giesme apie Igorio þygá? Èia
paskelbtas ir visiems gerai þinomas Vinco Mykolaièio-Putino redaguotas vertimas
ir autentiðkas (pirminis) Sruogos leidyklai áteiktas variantas. Galimi abu pateikimo
bûdai, taèiau daþnai mûsø literatûrologai neva nekokybiðko, redaktoriaus ne-
iðvalyto teksto publikavimà laiko raðytojo diskreditacija.
Ðis Sruogos Raðtø leidimas neprilygs Samulionio planuotiems tekstologiniams
uþmojams. Todël kai kam gal pasirodys keista, net nepriimtina, kad neakademinia-
me Raðtø leidime publikuojami tekstø fragmentai, iðlikæ juodraðtiniai tekstai ar
didesnës vertës neturintys jauno poeto ieðkojimai neretai sudabartinta (tada spar-
èiai tobulëjusia) Sruogos lietuviø kalbos raðyba (teneinmás ´ teneinmys, tæn ´ ten).
Taèiau rengëjai mano, kad tokios publikacijos svarbios: jos sugràþina á kultûros
istorijà primirðtus ar neþinotus tekstus (nebaigtà romanà Sanvarta, daugiausia frag-
6Lietuviø literatûros ir tautosakos instituto
rankraðtyne saugomi kai kuriø tarpukario
periodiniø leidiniø archyvai èia galima
rasti Auðrinei, Lietuvos þinioms ir kitiems
leidiniams siøstus rankraðèius su redakto-
riø taisymais.
Commenti su questo manuale