77 Bibliotheca Augusta, jos istorija ir
lietuviðkos knygos
èiai. Tada hercogas Julijus galëjo gerokai iðplësti ir savo katalogà (Libereyordnung),
pradëtà sudarinëti 1571 metais ir paskelbtà 1572-øjø balandá. Katalogas liudija, kad
Wolfenbüttelio biblioteka peraugo privaèios knygø kolekcijos ribas ir toliau gausëjo
kaip platesniam skaitytojø ratui atverta valstybës biblioteka. Netrukus á bibliotekà
pateko dar 292 rankraðèiai ið netoli Helmstedto esanèio Marienbergo moterø vie-
nuolyno. 1575 metais Julijus paveldëjo nemaþà savo ámotës Sofijos knygø kolekcijà
8
.
Ið tais paèiais metais mirusio Johanno Aurifaberio (15191575), garsaus Liuterio
veikalø leidëjo (Jenos ir Eislebeno leidimai, 15551565), naðlës hercogas nusipirko
32 tomus Liuterio bei kitø reformuotojø raðtø. Oficialiai jis juos ágijo 1575 metais
savo ásteigtam Helmstedto universitetui, taèiau knygos buvo laikomos Wolfenbüt-
telyje. Julijaus pomëgá þinojo aplinkiniø þemiø valdovai jie jam siuntë senesnes
ar naujai pasirodþiusias knygas. Vadinamàjà Bibliotheca Julia sudarë daugiausia
teologijos, teisës bei ekonomikos knygos. Toks gausus knygø rinkinys buvo pirmas
protestantiðkoje Ðiaurës Vokietijoje
9
.
Julijaus sûnus ir ápëdinis Henrikas Julijus (15641613), þymus teisininkas ir
dramaturgas, tæsë tëvo pradëtà darbà ir plëtë bibliotekà, kuri tuo metu jau garsëjo
kaip kiekvienam iðsilavinusiam þmogui lankytina vieta. Daugiausia jis rûpinosi
teisiniais veikalais, kuriø iki jo mirties bibliotekoje buvo 967 (ið 4300 knygø ir
konvoliutø; Heinemann
2
1969, 15). Tarp vertingiausiø Henriko Julijaus pirkiniø
(1597) Mato Flacijaus Ilyro (Matthias Flacius Illyricus, 15201575) nuo Ðkotijos
iki Konstantinopolio surinkti rankraðèiai bei spaudiniai ið Baþnyèios istorijos (ið
viso 907 knygos; Milde 1971, 104110), kuriuos Flacijus taip pat apraðë savo vei-
kale Magdeburgo centurijos (Centuriae Magdeburgenses, kitaip, Ecclesiastica historia, 13
tomø), bei Senojo Testamento glosos ir homilijos (seniausios siekë VI amþiø, nau-
jausios paraðytos paties Flacijaus). Kaip ir hercogo Julijaus laikais, knygos buvo
perkamos Helmstedto universitetui (Henrikas Julijus buvo jo rektorius), bet saugo-
mos Wolfenbüttelyje. Iðaugusiai bibliotekai tvarkyti hercogas samdë bibliotekinin-
kus. Be kitø, jais buvo gydytojas bei Helmstedto universiteto bibliotekininkas Johan-
8Sofija (15221575) buvo Zigmanto Senojo
ir Bonos Sforcos duktë, iðtekëjo uþ Braun-
schweigo hercogo Henriko Jaunesniojo,
Europoje garsëjo kaip viena protingiausiø
Jogailaièiø giminës moterø. Ið brolio Zig-
manto Augusto gavo nemaþà kraitá, mirë
bevaikë, beveik viskà paliko hercogui Ju-
lijui. Tikëtina, kad nemaþà dalá paveldëto
turto Julijus investavo á knygas. Ið asme-
ninës hercogienës Sofijos bibliotekos, kurià
sudarë 33 rankraðèiai ir 32 spaudiniai,
minëtinos ðios knygos: 15601561 metais
Krokuvoje iðleista pirmoji lenkiðka Biblija
(vad. Leopolitos, arba Scharffenbergerio,
Biblija); Liuterio Biblijos (1569) Frankfur-
to prie Maino leidimas; Bazelyje iðleista
Marcino Kromerio De origine et rebus gestis
Polonorum (1568); Krokuvoje iðleisti Sta-
tuta Regni Poloniae (1567) ir kt. Apie Sofijà
ir jos bibliotekà þr. Jan Piroýiñski, Die
Herzogin Sophie von Braunschweig-Wolfen-
büttel aus dem Hause der Jagiellonen (1522-
1575) und ihre Bibliothek. Ein Beitrag zur
Geschichte der deutsch-polnischen Kulturbe-
ziehungen in der Renaissancezeit. Wolfenbüt-
teler Schriften zur Geschichte des Buchwesens
18, Wiesbaden: Otto Harrassowitz, 1992.
9Lexicon zur Geschichte und Gegenwart der Her-
zog August Bibliothek Wolfenbüttel. Lexica eu-
ropäischer Bibliotheken 1, hrsg. von Georg
Ruppelt, Sabine Solf, Wiesbaden: Otto
Harrassowitz, 1992, 30, 87.
Commenti su questo manuale